Burundukas sibirinis (lot. Tamias sibiricus, angl. Siberian chipmunk, vok. Asiatisches Streifenhörnchen)

Burundukai kaip augintiniai

Prijaukinimas

Burundukai yra jautrūs ir protingi gyvūnai, tačiau jie yra sunkiau prijaukinami. Norint prijaukinti burunduką reikia duoti iš rankų maisto. Labai mėgsta lazdynų riešutus, tačiau juos turbūt reikėtų duoti tik kaip skanėstą, gan retai kas 3–4 dienas. Renkantis burunduką reikia atkreipti dėmesį į jo sveikatą. Burundukas turėtų būti spindinčiomis akimis, žėrinčiu gražiu kailiu, būti aktyvus ir smalsus. Jei turite didesnį pasirinkimą, pasirinkite tą, kuris priartėja prie Jūsų pirmą kartą. Drąsiausi gyvūnai yra lengviausiai prijaukinami. Geriausias amžius prijaukinimui maždaug nuo 8 iki 16 savaičių. Tokiame amžiuje burunduką lengviau prijaukinti prie rankų. Burundukų gyvenimo tikslas yra kaupti greit negendančias maisto atsargas ir saugoti savo teritoriją, todėl nenustebkite jei jis gindamasis įkastu. Jokiu būdu nebarkite ir nemuškite vėliau bus tikrai sunku prisijaukinti ir atgauti pasitikėjimą.

Priežiūra

Burunduku gana lengva rūpintis, tačiau jam reikia daug erdvės. Narvo aukštis turėtų būti nemažesnis nei 120cm ir 60cm pločio, o (metalinio) tinklo dydis nedidesnis nei 1,5cm x 2.5cm. Narvas turėtų eiti į aukštį, o ne į plotį. Kiekvienas burundukas turi turėti savo namelį (apie 15cm x 15cm x 15cm), kadangi nelinkęs dalintis su kitais. Jei vieno burunduko narvelyje yra daugiau namelių jis ko gero pasidarys tualetus ar maisto saugyklas. Narve turėtų būtinai būti bėgimo ratukas ir šakų laipiojimui. Rekomenduojama naudoti vaismedžių šakas (pvz. kriaušių), nes kitų rūšių medžių šakos gali būti toksiškos ir gali pakenkti burunduko sveikatai. Iš kitų rūšių tinka klevo, gluosnio ir ąžuolo. Taip pat narvelyje turėtų būti mineralų akmenukas(kreida) kuriais šlifuosis dantis, kadangi jie nenustoja augti(iš dalies tinka ir šienas) ir druskos (graužikams) šalia vandens gertuvės. Burundukai tuštinasi dažniausiai į vieną vietą (kampą), todėl nebūtina dažnai viso narvo išvalyti. Jei tuštinasi netinkamoje vietoje galima pamėginti pabarstyti ten maisto. Plaunant narvelį nederėtų naudoti jokių chemikalų kitu atveju reiktų gerai perplauti vandeniu. Rekomenduojama kas kelis mėnesius viduje narvelio pakeisti aplinką, kad nebūtų burundukams nuobodu ir liūdna. Jei mažieji augintiniai laipioja narvelio lubomis tai ženklas, kad jiems trūksta vietos ir reiktų išleisti iš narvelio palakstyti, tačiau kol neapsipranta su nauja aplinka nepatartina. Prieš paleidžiant reikėtų nepamiršti užkimšti visas patalpoje esančias angas, kur galėtų (neprijaukintas) burundukas pasislėpti.

Mityba

Burundukai minta įvairiu maistu. Jie mėgsta šviežius vaisius, daržoves, riešutus, sėklas, uogas, kirminus taip pat gėlių pumpurus, bei kitokius žalumynus. Būtinai reikia nuplauti visus šviežius produktus, kad pašalinti insekticidų likučius, o vaisių žieves reiktų nulupti. Švieži vaisiai ir uogos gali būti obuoliai, vynuogės, apelsinai, persikai, kriaušės ar slyvos (slyvų, nektarinų, abrikosų, persikų kauliukus reikia išmesti, nes juose gali būti nuodingų medžiagų). Daržovės gali būti morkos ir brokoliai. Pabandykite pasiūlyti įvairių vaisių ir daržovių, nes visi burundukai mėgsta skirtingą maistą. Vanduo turėtų būti visada šviežus ir švarus. Taip pat reiktų patikrinti ar vanduo tikrai galės lengvai tekėti iš gertuvės. Dažnai sakoma, kad negalima burundukams duoti maisto perdaug, tačiau burundukai likusį maisto perteklių, kuris greit negenda pasislepia ir kaupia. Burundukus erzina lipnus maistas pvz. kaip šviežios figos, nes kimba prie jų letenėlių, todėl kartais neima su jomis maisto. Kartais galima išgirsti burundukus valgant naktipiečius savo nameliuose.

Suderinamumas

Priešingos lyties burundukų poros, atrodo, yra labiausiai suderinamos. Burundukai dažnai mėgsta žaidimo forma muštis, tačiau jei tai atrodo rimta kova reiktų juos atskirti. Yra daug liūdnų istorijų kaip burundukus sumedžioja katės. Šunims galima mėginti uždėti antsnukį, tačiau ko gero net ir žaisdami gali sužeisti burunduką. Burundukai turėtų sutarti su šinšilom, galbūt paukščiais. Ko gero žuvytės nesukeltų jokių problemų.

Veisimas

Jei ketinate veisti burundukus, svarbu atsižvelgti į keletą faktorių:

  1. 1. Ar jūsų narvas pakankamai didelis, kad sutalpintų visą pagausėjusią burundukų šeimyną ir, jei jūs ketinate parduoti mažylius, ar bus paprasta tai padaryti.
  2. 2. Ar jūsų turima gyvūnėlių pora tinkama veisimui. Geriausia, kad jau prieš įsigydami gyvūnus tai numatytumėte ir pasirinktumėte negiminingus burundukus.
  3. 3. Jei ketinate veisti burundukus su spalvinėmis mutacijomis (baltos ar cinamoninės spalvos), prireiks bent minimalių genetikos žinių.

Spalvinėms mutacijoms būdingas recesyvinis genas, o įprastiems tradiciniams burundukams dominuojantis, kas reiškia, kad suporavus tradicinį burunduką su baltu ar cinamoniniu visi pirmos kartos palikuonys bus tradicinės spalvos, tačiau vėlesnėse kartose dalis palikuonių jau bus balti ar cinamoniniai. Burundukai subręsta maždaug 1 metų. Veisimo laiką įtakoja sezoniškumas. Ilgėjant dienoms ir kylant temperatūrai, gyvūnų organizme vyksta hormoniniai pokyčiai. Įprastai burundukai poruojasi kovą–balandį ir dar kartą liepą–rugpjūtį. Tačiau uždarose patalpose laikomi burundukai neretai nemiega tikru žiemos miegu ir gali pradėti poruotis daug anksčiau. Todėl pasitaiko, kad atveda net tris vadas per metus. Tačiau tai nepatartina, kadangi gali pakenkti patelės sveikatai: ji nespės atgauti jėgų tarp vadų. Kai patelė yra pasirengusi poruotis, ji tai parodo skleisdama keistą čirpsėjimą ir papūtusi uodegą sukinėdamasi apie patinėlį. Nėštumas trunka 28–35 dienas. Jo metu patelė ruošia lizdą mažyliams, todėl reikia pasirūpinti, kad būtų pakankamai tam reikalingų medžiagų ir šiek tiek papildomo maisto, kurį ji galėtų pasislėpti, nes juo maitinsis pirmas pora dienų po gimdymo. Gimus mažyliams, kurį laiką nebandykite jų apžiūrėti, nes pajutusi pavojų patelė gali palikti mažylius ar, dar blogiau, juos suėsti. Mažyliai gimsta be kailio ir akli. Maždaug po 2 sav. jie jau būna su kailiuku, o po 26–28 dienų atanka. 5 sav. amžiaus pradeda ropštis iš lizdo, tad reikia pasirūpinti, kad būtų daug laipiojimui reikalingų priemonių prie pat jų namelio, kad jie galėtų pailsėti ir nenukristų. 6 sav. jie jau būna visai savarankiški, tačiau mama vis dar moko juos kaip susirasti maistą, sukti lizdą ir pan., todėl nereikėtų atskirti jų nuo patelės anksčiau kaip 8–10 sav.

Gyvenimo trukmė

Burundukai nelaisvėje gali išgyventi iki 10 metų ir daugiau. Moteriškos lyties gali gyventi iki devynių ar daugiau metų, tačiau vidurkis yra apie keturis. Patinai gyvena apie penkis, o vidutiniškai du–tris.

Ar pat(inėlis)elė?

Lytinių organų srityje, patinėlis turės du iškilimus, toliau nuo išangės kurie yra maždaug vienas centimetras nuo kito. Patelės iškilimai turėtų būti labai arti išangės. Burundukų jauniklius gali būti sudėtinga atpažinti.

Daugiau...

  • Karalystė: Gyvūnai
  • Gentis: Burundukai
  • Būrys: Graužikai
  • Tipas: Chordiniai
  • Potipis: Stuburiniai
  • Klasė: Žinduoliai
  • Antklasis: Amniotai
  • Šeima: Voveriniai
  • Pošeimis: Tikrosios voverės
  • Gyvenimo trukmė: 5–6 m
  • Kūno ilgis: 12–18 cm
  1. Burundukas visaėdis (minta beveik viskuo).
  2. Reikalingas didelis narvas (min↑100 cm ↔90 cm ↓80 cm)
  3. Narvą valyti kuo dažniau ir nepalikti jame gendančių maisto atliekų.
  4. Gyvenimo trukmė priklauso nuo jų priežiūros (išgyvena iki ~10 m.)
  5. Prijaukinimas reikalauja nemažai kantrybės.
  6. Hyperaktyvūs gyvūnėliai vienišiai, saugojantys savo teritoriją.
  7. Burundukai neša laimę ir džiaugsmą žmonėms.